Su darbu susijęs vėžys yra viena didžiausių profesinės sveikatos problemų Europoje. Vienas iš būdų spręsti šią problemą yra naujausių patikimų duomenų apie darbuotojų patiriamą riziką, dėl kurios gali kilti liga, pateikimas. Todėl EU-OSHA atliko vėžio rizikos veiksnių poveikio Europos darbuotojams tyrimą.
Tyrimo tikslas
Tyrimo tikslas – geriau nustatyti vėžio rizikos veiksnius, lemiančius didžiąją dalį poveikio, pateikiant tikslią ir išsamią apžvalgą, kuri gali prisidėti prie prevencinių priemonių, informuotumo didinimo ir politikos formavimo ir taip padėti kovoti su profesiniu vėžiu.
Šia veikla siekiama užpildyti svarbią informacijos spragą, kuri buvo nustatyta atliekant įvairias Kancerogenų, mutagenų ar toksiškų reprodukcijai medžiagų direktyvos (CMRD) peržiūras.
Tyrimo parengiamieji darbai prasidėjo 2020 m. Apklausa buvo parengta, išbandyta ir atlikta su atsitiktine tūkstančių dirbančių asmenų imtimi šešiose ES valstybėse narėse: Vokietijoje, Airijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Vengrijoje ir Suomijoje. Klausimynai buvo parengti siekiant įvertinti galimą 24 žinomų vėžio rizikos veiksnių, įskaitant pramonines chemines medžiagas, procesų metu susidarančias medžiagas ir mišinius, taip pat fizinės rizikos veiksnius, poveikį darbuotojams.
Tyrimo poveikis
Kiekvienoje šalyje atsitiktinai atrinkti apklausos dalyviai atsakė į išsamius klausimus apie užduotis, kurias jie atliko darbe per pastarąją darbo savaitę, ir apie taikytas prevencijos priemones. Remiantis jų atsakymais, vėžio rizikos veiksnių poveikio tikimybė buvo automatiškai nustatyta naudojant naujovišką priemonę – profesinę integruotąją poveikio vertinimo sistemos duomenų bazę (OccIDEAS).
Remdamasi tyrimo informacija, EU-OSHA gali teikti geresnius statistinius duomenis ir kaupti įžvalgas, kad būtų galima formuoti įrodymais grindžiamą politiką. Tikimasi, kad šis tyrimas pagerins apsaugą nuo pavojingų medžiagų ir padės sumažinti su darbu susijusių vėžio atvejų skaičių. Jis gali prisidėti prie kelių veiklų šiais būdais:
- pateikti informaciją, kuri būtų naudinga rengiant būsimus Kancerogenų, mutagenų ar toksiškų reprodukcijai medžiagų direktyvos (CMRD) pakeitimų pasiūlymus;
- paskatinti Europos kovos su vėžiu plane numatytus darbuotojų saugos ir sveikatos (DSS) veiksmus;
- paremti geresnę su darbu susijusių ligų, ypač vėžio, prevenciją, kuri yra vienas iš pagrindinių 2021–2027 m. ES darbuotojų sveikatos ir saugos strateginės programos tikslų;
- propaguoti Veiksmų gaires dėl kancerogenų ir prisidėti prie jų įgyvendinimo;
- pateikti duomenis, kurie gali padėti atnaujinti Direktyvą dėl asbesto darbe;
- pateikti informaciją, kuria būtų prisidedama prie Darbuotojų saugos ir sveikatos patariamojo komiteto (ACSH) Cheminių medžiagų darbo grupės darbo.
Surinkti duomenys taip pat gali būti naudojami kuriant ir atnaujinant DSS stebėsenos priemones, kuriomis gali naudotis visuomenė. Rengiamos ir publikuojamos ataskaitos su analize ir faktų suvestinės, kad informacija būtų prieinama plačiau.
Apskritai šis tyrimas yra svarbus duomenų šaltinis politikos formuotojams, tyrėjams ir tarpininkams, kurie gali nustatyti prioritetus ir laiku imtis tinkamų veiksmų, kad sumažintų su darbu susijusio vėžio paplitimą.
Žvilgsnis į pradines tyrimo išvadas
Pirmaisiais tyrimo rezultatais nustatyta, kad dažniausi tikėtini profesinio poveikio veiksniai iš 24 analizuotų vėžio rizikos veiksnių yra saulės ultravioletinė (UV) spinduliuotė, dyzelinių variklių išmetamieji teršalai, benzenas, įkvepiamasis kristalinis silicio dioksidas (RCS) ir formaldehidas.
Tyrimas taip pat suteikia informacijos apie darbuotojus, kurie per pastarąją darbo savaitę patyrė daugybinį poveikį, t. y. bent dviejų vėžio rizikos veiksnių poveikį, kuris nebūtinai pasireiškė tuo pačiu metu arba per tą patį darbo procesą. Duomenys rodo, kad daugybinį poveikį patyrė daugiau kaip 60 % kasybos ir karjerų eksploatavimo sektoriaus ir statybų sektoriaus darbuotojų. Tyrimu nustatyta, kad darbuotojai, dirbantys labai mažose arba mažose darbovietėse (kuriose yra mažiau nei 50 darbuotojų), 1,3 karto dažniau susiduria su vienu ar daugiau vėžio rizikos veiksnių nei dirbantys vidutinėse arba didelėse įmonėse. EU-OSHA taip pat išanalizavo duomenis apie skirtingas kiekvieno rizikos veiksnio poveikio aplinkybes.
Nuo 2022 m. rugsėjo mėn. iki 2023 m. vasario mėn. šią apklausą vykdė išmokyti vietos apklausos atlikėjai, naudodami CATI (kompiuterinis telefoninis pokalbis). Pasibaigus duomenų rinkimo vietoje ir kokybės kontrolės etapams analizei buvo pateikti 24 402 tinkami pokalbiai. Tyrimo populiaciją sudaro 15 metų ir vyresni asmenys, dirbantys visuose ekonominės veiklos sektoriuose minėtose šešiose ES valstybėse narėse. Į tyrimą buvo įtraukti savarankiškai dirbantys asmenys ir visų dydžių organizacijų darbuotojai. Klausimai buvo išversti iš anglų kalbos į atitinkamas nacionalines kalbas.
Files
Susiję leidiniai
