©EU-OSHA/Adam Skrzypczak
Pagal 2014–2020 m. ES darbuotojų saugos ir sveikatos strateginę programą vienas iš EU-OSHA prioritetų yra remti su darbu susijusių ligų prevenciją. Taip siekiama ne tik gerinti pavienių darbuotojų gyvenimą, bet ir kuo labiau mažinti dėl su darbu susijusių ligų ir mirčių patiriamas išlaidas.
Per pastaruosius 10 metų nelaimingų atsitikimų darbo vietoje skaičius sumažėjo 25 proc. Vis dėlto nustatyta, kad nuo su darbu susijusių ligų visame pasaulyje kasmet miršta 2,4 mln. žmonių, iš kurių 200 000 – Europoje.
Dirbdama su darbu susijusių ligų srityje, EU-OSHA siekia sukurti įrodomųjų duomenų apie prevenciją, politiką ir praktiką pagrindą. Kitas svarbus tikslas – pateikti išsamesnę apžvalgą apie profesinių ligų sukeliamą naštą.
Su darbu susijusios ligos, be kita ko, yra:
- raumenų ir kaulų sistemos sutrikimai;
- stresas ir psichikos sveikatos sutrikimai;
- profesinis vėžys;
- odos ligos;
- biologinių veiksnių sukeliamos su darbu susijusios ligos.
Dabartiniai projektai
2015 m. EU-OSHA pradėjo apžvalgos projektą, kuriame aptariamos trys su darbu susijusių ligų tyrimo, politikos ir praktikos sritys:
Apibrėžtys ir reglamentai
Su darbu susijusi liga – bet kokia liga, kurią sukėlė arba apsunkino veiksniai darbo vietoje. Ši sąvoka apima daugybę ligų, kurių priežastys yra daug sudėtingesnės, įskaitant profesinių ir su darbu nesusijusių veiksnių derinį.
Profesinė liga – bet kokia liga, kurią visų pirma sukėlė darbo vietoje daromas fizinių, organizacinių, cheminių arba biologinių rizikos veiksnių arba tokių veiksnių derinio poveikis. Profesinės ligos dažniausiai būna nacionalinės teisės aktuose nurodytos ligos, kuriomis susergama darbe veikiant rizikos veiksniams. Pripažinus profesinę ligą gali būti skiriama kompensacija, jeigu akivaizdu, kad tarp poveikio darbuotojui ir ligos yra priežastinis ryšys.
Europos profesinių ligų sąraše pateikiamos rekomendacijos, kuriomis remiantis profesinės ligos turėtų būti įtrauktos į valstybių narių nacionalinius sąrašus. Jame taip pat pateiktos rekomendacijos dėl kompensacijos taisyklių nustatymo, prevencijos ir statistikos duomenų rinkimo.
ES lygmens ir nacionaliniuose rekomendacijų dokumentuose apibrėžiami diagnostiniai ir poveikio kriterijai, taikomi pripažįstant, kad su darbu susijusi liga gali būti laikoma į sąrašą įtraukta profesine liga. Kompensacijai gauti taikomi papildomi kriterijai, kurie iš esmės yra susiję su minimaliais sužalojimo arba nedarbingumo rodikliais. Dauguma valstybių narių metinėse ataskaitose, pvz., apie darbuotojų saugos ir sveikatos būklę, skelbia duomenis apie pripažintas profesines ligas.
Kas sukelia ligas darbe?
Būtent darbas gali sukelti arba apsunkinti daugybės rūšių ligas, įskaitant vėžį, kvėpavimo sutrikimus, širdies ir kraujagyslių ligas, odos ligas, raumenų ir kaulų sistemos sutrikimus, psichikos sveikatos problemas. Nors pagrindinės tokių ligų priežastys gali būti kompleksinės, turima duomenų, kad tam tikras poveikis darbo vietoje prisideda prie ligos vystymosi arba progresavimo, kaip antai:
- pavojingosios medžiagos, pvz., cheminės medžiagos ir biologiniai veiksniai, įskaitant kancerogenus;
- radiacija, įskaitant jonizuojančiąją spinduliuotę ir saulės skleidžiamą ultravioletinę spinduliuotę;
- fiziniai veiksniai, įskaitant vibraciją, triukšmą, kėlimą rankomis ir sėdimą darbą;
- darbo organizavimo ir psichosocialinės rizikos veiksniai, pvz., pamaininis darbas ir stresas.
Svarbu atidžiai stebėti su tokiu poveikiu susijusią riziką ir įvairių rūšių poveikio derinius bei jų sąsajas su kintančiais darbo modeliais.
Informuotumo didinimas ir prevencijos skatinimas
Gera praktika įmonės lygmeniu apima rizikos prevencijos kultūros ir gerovės darbo vietoje skatinimą. Taip pat labai svarbu, kad įmonės įvertintų ir valdytų riziką bei laikytųsi prevencinių priemonių hierarchijos.
Kiti geri būdai užkirsti kelią su darbu susijusioms ligoms – naudoti aktyvios stebėsenos priemones siekiant išvengti sveikatos sutrikimų ir skatinti kurti saugesnes darbo vietas vykdant sveikatos stiprinimo darbe veiklą.
