Psichosocialinė rizika ir psichikos sveikata darbe

Psichosocialinė rizika ir jos sukeliamos pasekmės psichinei ir fizinei sveikatai yra viena iš sudėtingiausių darbuotojų saugos ir sveikatos (DSS) problemų. Be žalingo poveikio asmens sveikatai, psichosocialinė rizika taip pat gali turėti neigiamos įtakos organizacijų veiksmingumui ir šalies ekonomikai.

Įtampa, nerimas ir depresija yra antra pagal dažnumą su darbu susijusi sveikatos problema tarp Europos darbuotojų. Psichikos sveikatos aspektų kėlimas ir problemų darbo vietoje paminėjimas vis dar susijęs su stigmatizavimo baime. Nepaisant to, beveik 45 proc. darbuotojų praneša, kad susiduria su rizikos veiksniais, galinčiais neigiamai paveikti jų psichikos sveikatą. Jei psichosocialinė rizika vertinama kaip organizacijos problema, o ne kaip individuali nesėkmė, ji gali būti šalinama taip pat struktūriškai ir organizuotai, kaip ir kita DSS rizika.

Kas yra psichosocialinė rizika?

Psichosocialinė rizika kyla dėl prasto darbo modelio, organizavimo ir valdymo, taip pat dėl prastos socialinės darbo aplinkos; ji gali turėti neigiamų psichologinių, fizinių ir socialinių pasekmių. Darbo sąlygų, kuriomis kyla psichosocialinė rizika, pavyzdžiai:

pernelyg didelis darbo krūvis;
prieštaringi reikalavimai ir nepakankamai aiškus vaidmuo;
neįtraukimas į sprendimus, darančius poveikį darbuotojui;
negalėjimas daryti įtakos tam, kaip atliekamas darbas;
prastai valdomi organizaciniai pokyčiai;
neužtikrintumas dėl darbo vietos išsaugojimo;
neveiksminga komunikacija;
vadovybės ar kolegų paramos trūkumas;
psichologinis ir seksualinis priekabiavimas;
sudėtingi klientai, pacientai, mokiniai ir t. t.

Nagrinėjant darbo vietoje taikomus reikalavimus svarbu nepainioti psichosocialinių rizikos veiksnių, pavyzdžiui, per didelio darbo krūvio, su sąlygomis, kai, nors darbo užduotys yra dirginančios ir kartais sudėtingos, darbo aplinka yra palanki, darbuotojai joje yra pakankamai savarankiški, gerai parengti ir motyvuoti dirbti kuo geriau. Geroje psichosocialinėje aplinkoje darbo rezultatai būna geri, skatinamas asmeninis tobulėjimas, taip pat didinama darbuotojų psichinė ir fizinė gerovė.

Darbuotojai patiria stresą, kai bendri jų darbo reikalavimai yra pernelyg dideli ir viršija galimybes su jais susidoroti. Be susijusių psichikos sveikatos problemų, tokių kaip perdegimas, nerimas, depresija ir net savižudiškos mintys, darbuotojams, kurie patiria stresą ilgą laiką, gali išsivystyti sunkių fizinių sveikatos problemų, pvz., širdies ir kraujagyslių ligų arba raumenų ir kaulų sistemos sutrikimų.

Neigiamas poveikis organizacijai – prastesni bendri veiklos rezultatai, padidėjęs nedarbingumo atvejų skaičius ir prezenteizmas (kai darbuotojai ateina į darbą sirgdami ir negalėdami efektyviai dirbti), didesnė darbuotojų kaita, padidėjęs nelaimingų atsitikimų ir traumų skaičius. Su psichikos sveikata susijęs nedarbingumas paprastai trunka ilgiau nei nedarbingumas dėl kitų priežasčių, o su darbu susiję rizikos veiksniai yra svarbi dažnesnio ankstyvo išėjimo į pensiją priežastis. Apskaičiuota, kad įmonėms ir visuomenei tenkančios išlaidos yra didžiulės – nacionaliniu lygmeniu siekia milijardus eurų.

Kiek ši problema yra svarbi?

EU-OSHA 2022 m. atlikta apklausa „DSS pulsas“ rodo, kad 27 proc. darbuotojų patiria stresą, nerimą ar depresiją, kuriuos sukelia arba sustiprina darbas. Tarp psichosocialinės rizikos, kuri, kaip nustatyta, daro didžiausią neigiamą poveikį darbuotojų sveikatai, paminėtinas darbas ne įprastomis darbo valandomis ir darbo intensyvumas.

Manoma, kad veiksmingiausias būtų prevencinis holistinis, sistemingas psichosocialinės rizikos valdymo metodas. EU-OSHA atliktoje Europos įmonių apklausoje apie naują ir kylančią riziką (ESENER) nagrinėjama, kaip psichosocialinė rizika suvokiama ir valdoma Europos įmonėse, nustatomi pagrindiniai veiksniai, kliūtys ir paramos poreikiai. Apklausa rodo, kad psichosocialinė rizika yra sudėtingesnė už „tradicinę“ DSS riziką ir ją sunkiau valdyti. Išsamesnė analizė parodė, kad įmonės, visų pirma labai mažos ir mažosios įmonės, dažnai nepakankamai vertina psichosocialinę riziką, be to, joms trūksta tinkamų prevencinių priemonių. Visose įmonėse ir visose valstybėse narėse turi būti didinamas informuotumas ir pagal sektorius teikiamos paprastos praktinės su darbu susijusios psichosocialinės rizikos valdymo priemonės.

Ką galima padaryti siekiant užkirsti kelią psichosocialinei rizikai ir ją valdyti?

Europos Sąjungos politikoje pripažįstama, kad psichikos sveikatos klausimai turi būti sprendžiami kompleksiškai visose politikos srityse, įskaitant psichikos sveikatą darbe.

Įdiegus tinkamą požiūrį, psichosocialinės rizikos galima išvengti ir ją sėkmingai valdyti bet kokio dydžio ar rūšies įmonėje.

Su darbu susijusios psichosocialinės rizikos valdymas yra ne tik moralinė pareiga ir gera investicija darbdaviams, bet ir teisinė pareiga, nustatyta Pagrindų direktyvoje 89/391/EEB, kurią papildo socialinių partnerių bendrieji susitarimai dėl su darbu susijusio streso, priekabiavimo ir smurto darbe.

Darbdaviams tenka teisinė pareiga užtikrinti, kad darbo vietoje kylanti rizika būtų tinkamai vertinama ir kontroliuojama. Norint, kad rizika būtų geriau nustatoma ir valdoma, būtina į šį procesą įtraukti darbuotojus. Darbuotojai ir jų atstovai geriausiai supranta problemas, galinčias kilti jų darbo vietoje, be to, įrodyta, kad jų įtraukimas yra sėkmingas veiksnys kovojant su psichosocialine rizika darbe.

Daugiau informacijos apie praktines gaires rasite čia.