Žodynas

Priemonių taikymas – pavyzdžiui, profesionalios pagalbos teikimas, greitas nukreipimas pas gydytoją ir ligos diagnozavimas, darbo aplinkos pritaikymas – vos pasireiškus simptomams. Tai labai sumažina ilgalaikio nedarbingumo tikimybę. Ankstyvosios intervencijos priemonės gali sumažinti nebuvimo darbe atvejų ir leidžia faktiškai sutaupyti nacionalinės sveikatos priežiūros ir socialinio aprūpinimo sistemos lėšas.

Parodo darbo reikalavimų ir individualių (asmeninių) galimybių santykį įvertinus, pavyzdžiui, darbo pobūdį, darbo krūvį, darbo organizavimą, sveikatą, įgūdžius, vertybes, požiūrį ir motyvaciją.

Kaklo, pečių, rankų, riešų ir pirštų pažeidimai, sukeliantys skausmą, nemalonią savijautą, tirpimo ar dilgčiojimo pojūtį, atsiradę arba paūmėję visų pirma dėl darbo ir tiesioginės darbinės aplinkos poveikio.

Dinamiška laikysena – judančio kūno ir (arba) galūnių, pavyzdžiui, vaikštant, padėtys.

Tai judėjimas arba laikysenos keitimas sėdint.

Kūno laikysena darbo metu ir atliekami judesiai gali pakenkti, jei dažnai kartojami, ilgai trunka ar reikalauja didelių pastangų. Pavyzdžiui, šie fiziniai rizikos veiksniai: sunkus fizinis darbas (reikalaujantis daug jėgų), didelių svorių kilnojimas, darbas nepatogioje padėtyje, užsitęsęs darbas, ilgas sėdėjimas arba stovėjimas, pasikartojančios arba didelio tikslumo reikalaujančios užduotys.

Grėsmių schemoje pavaizduojama, kuriose srityse darbuotojams kyla sveikatos ir saugos problemų. Dėl jų darbuotojai suserga, susižeidžia arba patiria stresą.

Grįžimas į darbą – tai koordinuotos pastangos siekiant išsaugoti darbą ir užkirsti kelią ankstyvam pasitraukimui iš darbo rinkos; šis procesas apima visas procedūras ir priemones, kuriomis siekiama apsaugoti ir stiprinti darbuotojų sveikatą ir darbingumą, palengvinti dėl traumos ar ligos darbingumą iš dalies praradusių darbuotojų profesinę reintegraciją.

Amžius, lytis, ūgis, rankos ilgis, fizinis pajėgumas, ankstesnė ligos istorija, žinių apie darbo metodus ir saugos procedūras trūkumas taip pat gali tapti raumenų ir kaulų sistemos rizikos veiksniais, jei grėsmės nėra tinkamai valdomos.

Išankstinis išėjimas iš darbo (išėjimas į pensiją) dėl sveikatos priežasčių – tai išėjimas iš darbo nesulaukus įprastinio amžiaus, kai nustojama dirbti (išeinama į pensiją) dėl sveikatos sutrikimų.

Laikysena yra galvos, liemens ir galūnių padėtis. Norint, kad laikysena būtų aktyvi, reikia koordinuoti daugelio kūno raumenų ir organų judesius. Aktyvi laikysena gali būti statiška arba dinamiška.

Kūno schema – tai paveikslėlis, kuriame parodoma, kokia (-ios) darbuotojo kūno dalis (-ys) dėl atliekamo darbo pažeidžiama (-os), įskausta arba įsitempia.

Vidutinės trukmės arba ilgalaikė nemaloni savijauta, kurią sukelia raumenų ir kaulų sistemai kenkiantys veiksniai. Lėtinis sveikatos sutrikdymas taip pat gali būti laikomas turinčiu ilgalaikį poveikį arba ilga latentine liga

Neplanuotas nebuvimas darbe (kartais besikartojantis tam tikrą laikotarpį), nors darbuotojas turėtų dirbti

Fizinių darbų sunkumą lemia darbo organizavimas: nepertraukiamo darbo valandų skaičius, galimybė daryti pertraukas, darbo sparta ir darbo užduočių kaita.

gamtinis arba žmogaus sukeltas reiškinys, kuris gali sukelti pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai, aplinkai, turtui, ar turėti neigiamų socialinių ar ekonominių padarinių

Pernelyg didelis darbo krūvis ir intensyvumas darbuotojams gali kelti stresą; dėl to padidėja raumenų įtampa ir jautrumas skausmui. Be to, raumenų ir kaulų sistemos sutrikimų rizika taip pat gali padidėti dėl to, kad nėra darbo užduočių stebėsenos arba neprižiūrima, kaip ar kokiu tempu jos atliekamos, taip pat trūksta bendradarbių ar vadovų pagalbos. Jausdami pernelyg didelį spaudimą darbe, darbuotojai nesiima reikiamų atsargumo priemonių, o jų kūno laikysena ir darbo metodai tampa nesaugūs. Tokiu būdu psichosocialiniai veiksniai tampa raumenų ir kaulų sistemos sutrikimų rizikos veiksniais.

Raumenų ir kaulų sistemos sutrikimus gali lemti įvairios veiksnių grupės, įskaitant fizinius ir biomechaninius, organizacinius ir psichosocialinius, individualius ir asmeninius veiksnius.

Paciento „optimalaus fizinio, jutiminio, intelektinio, psichologinio ir socialinio pajėgumo“ atkūrimo procesas.

Rizika – tai didelė arba maža tikimybė, kad pavojus kam nors pakenks.

Rizikos vertinimas – tai darbuotojų saugai ir sveikatai kylančių pavojų darbe vertinimo procesas. Tai sistemingas visų darbo aspektų tyrimas, kuriuo siekiama nustatyti:kas gali sąlygoti traumą ar padaryti žalos;ar pavojus galima pašalinti ir, jei ne;kokios prevencinės ar apsaugos priemonės taikomos arba turėtų būti taikomos rizikos veiksniams kontroliuoti.

Vertinant ir valdant profesinę riziką būtina atsižvelgti į dirbančiųjų įvairovę.

Lyties aspekto paisymas atliekant darbo vietos rizikos vertinimą.

Tai darbas, kurį atliekant didžiąją laiko dalį tenka sėdėti, arba nepertraukiamas sėdėjimas ilgą laiką.

Darbuotojų, sergančių liga, kuri yra pateisinanti priežastis nedirbti, atėjimas į darbą. Tokie darbuotojai dirba apsunkintomis sąlygomis.

Tai raumenų pastangos išlaikyti tam tikrą padėtį nejudant, pvz., išlaikyti nejudinamą ranką arba stovėti ar sėdėti nejudant toje pačioje padėtyje.

Statiška laikysena – tai ilgą laiką nekintanti kūno padėtis, pavyzdžiui, stovėjimas, sėdėjimas arba klūpojimas.

Prie darbo sukeltų raumenų ir kaulų sistemos sutrikimų, apimančių apatinę nugaros dalį, priskiriami stuburo tarpslankstelinio disko pakenkimai, raumenų ir minkštųjų audinių sužeidimai.

Apatinių galūnių, daugiausia klubo, kelio ir pėdų pažeidimai, atsiradę arba paūmėję visų pirma dėl darbo ir tiesioginės darbinės aplinkos poveikio.

Su darbu susiję raumenų ir kaulų sistemos sutrikimai – tai kūno organų, pvz., raumenų, sąnarių, sausgyslių, raiščių, nervų, kaulų ir atskirų sričių kraujotakos sistemos pažeidimai, kurie atsiranda arba paūmėja visų pirma dėl darbo ir tiesioginės darbinės aplinkos poveikio

Staigi, trumpalaikė nemaloni savijauta, kurią sukelia raumenų ir kaulų sistemai kenkiantys veiksniai. Ūmus sveikatos sutrikdymas taip pat gali būti laikomas turinčiu trumpalaikį poveikį