Negalia ir darbuotojų sauga ir sveikata

© Andrey Popov - stock.adobe.com

Šiuo metu Europos Sąjungoje (ES) dirba maždaug pusė iš 42,8 mln. darbingo amžiaus neįgaliųjų. Žmonės, turintys sveikatos sutrikimų ar negalią, turėtų turėti galimybę dirbti ir toliau arba patekti ar grįžti į darbo rinką. Todėl labai svarbu sukurti prieinamą ir įtraukų darbo modelį, galintį sudaryti sąlygas įvairiems darbuotojams ir palengvinti jų (pakartotinį) patekimą į darbo rinką ir išsilaikymą joje.

Neįgaliųjų užimtumo dokumentų rinkinys

Europos neįgaliųjų užimtumo dokumentų rinkinys yra viena iš svarbiausių platesnės Europos Komisijos 2021–2030 m. neįgaliųjų teisių strategijos iniciatyvų. Jo tikslas – užtikrinti, kad neįgalieji turėtų vienodas galimybes patekti į darbo rinką, sudarant jiems sąlygas toliau dirbti ir atitinkamai naudotis didesne socialine įtrauktimi ir ekonominiu savarankiškumu.

Dokumentų rinkinyje daugiausia dėmesio skiriama šešioms sritims, kurios patenka į EU-OSHA veiklos apimtį:

  • tinkamų sąlygų darbe užtikrinimas, t. y. bet kokie darbo ar darbo vietos pakeitimai, reikalingi tam, kad neįgalus asmuo galėtų uoliai dirbti, atlikti darbo funkcijas ir gerinti jų atlikimą ar mokytis;

  • neįgaliųjų išlaikymas darbo rinkoje ir su lėtinėmis ligomis susijusio neįgalumo prevencija;

  • profesinės reabilitacijos programų užtikrinimas ligų ar nelaimingų atsitikimų atveju.

Surinkdama ir kurdama atitinkamus išteklius, EU-OSHA aktyviai padeda siekti šiame dokumentų rinkinyje nurodytų tikslų.

Darbdavių teisinės pareigos

Neįgalūs darbuotojai ES saugomi ir pagal kovos su diskriminacija, ir pagal darbuotojų saugos ir sveikatos (DSS) taisykles, o kai kurios valstybės narės viršija šiuos minimalius reikalavimus. 

Užimtumo lygybės direktyvoje (Tarybos direktyva 2000/78/EB) išdėstytos konkrečios nuostatos dėl kovos su diskriminacija dėl, be kita ko, negalios. Pagal ją darbdaviai įpareigojami sudaryti tinkamas sąlygas neįgaliesiems, kad jie galėtų dalyvauti užimtumo ir mokymo veikloje.

Konkrečiuose DSS teisės aktuose, pavyzdžiui, DSS pagrindų direktyvoje (Direktyva 89/391/EEB), reikalaujama, kad darbdaviai užkirstų kelią rizikai jos atsiradimo vietoje ir atliktų rizikos vertinimą darbovietėje. Šis metodas yra naudingas nustatant būtinas sąlygas, kurių paskirtis – padėti neįgaliems darbuotojams. Be to, pagal šiuos teisės aktus reikalaujama, kad įmonės ir darbdaviai apsaugotų ypač jautrias grupes nuo pavojų, kurie daro poveikį konkrečiai joms. Vis dėlto neįgaliems darbuotojams gali būti padedama tęsti darbą ir užkertant kelią bendrai rizikai ir lengvinant darbo sąlygas visiems darbuotojams.

Direktyvoje dėl reikalavimų darbo vietoms (Direktyva 89/654/EEB) pabrėžiama, kad reikia skirti ypatingą dėmesį tokiems aspektams kaip durys, praėjimo keliai, laiptai, dušai, praustuvai, darbo vietos ir tualetai, kuriais naudojasi neįgalieji.

Rizikos prevencija ir sveikatingumo skatinimas

Labai svarbus veiksnys, padedantis lėtinėmis ligomis sergantiems ir neįgaliems asmenims išlikti darbo rinkoje, yra patikimos sistemos, kuria valdoma rizika ir skatinama sveikata ir gerovė, įgyvendinimas. Spręsdamos tokias pagrindines problemas kaip nelaimingi atsitikimai, raumenų ir kaulų sistemos sutrikimai, su darbu susijęs stresas, pavojingų medžiagų poveikis, su darbu susijusios ligos ir pernelyg didelis triukšmas, darbovietės gali sumažinti naštą asmenims ir ekonomikai.

Grįžimas į darbą

Siekiant, kad neįgalieji sėkmingai grįžtų į darbą po vidutinės trukmės nebuvimo darbe dėl ligos, būtina laikytis gerai suplanuoto ir sistemingo požiūrio. Todėl labai svarbu, kad rengiant ir įgyvendinant programą, kuri palengvintų veiksmingą neįgaliųjų grįžimą į darbo rinką ir ilgalaikį užimtumą, bendradarbiautų įvairių sričių specialistai (sveikatos priežiūros specialistai, ergoterapeutai, prieinamumo ir neįgalumo ekspertai, DSS specialistai, žmogiškųjų išteklių darbuotojai ir t. t.).

Iš ankstesnių EU-OSHA tyrimų matyti, kad sėkmingiausiuose planuose derinami ankstyvosios intervencijos sveikatos priežiūros ištekliai, konsultacijos darbo vietos sąlygų ir užimtumo klausimais, į darbą orientuota psichologinė pagalba, profesinis mokymas ir gairės bei socialinės apsaugos sistemų indėlis. Šiuo pritaikytu požiūriu atsižvelgiama į konkrečius darbuotojų ir darbdavių poreikius bei aplinkybes.

Darbo vietos sąlygų pritaikymas gali apimti užduočių ir pareigų pertvarkymą, įrangos pritaikymą, darbo modelių pakeitimą ir darbuotojų perkvalifikavimą. Nustatyti tinkamus darbo sąlygų pasirinkimo variantus gali padėti rizikos saugai ir sveikatai vertinimas.

Darbo jėgos senėjimas

Neįgaliųjų dalis paprastai didėja su amžiumi, o tai yra svarbus veiksnys, atsižvelgiant į dabartines Europos darbo jėgos senėjimo aplinkybes. Kadangi daugelyje valstybių narių didėja pensinis amžius, prognozuojama, kad neįgaliųjų skaičius ES tik didės.

Todėl, siekiant užkirsti kelią pirmalaikiam darbuotojų pasitraukimui iš darbo rinkos ir išlaikyti tvarų darbo modelį, yra neįkainojamos tokios priemonės, kaip veiksminga prevencija, darbo vietų fizinis prieinamumas ir visapusiška grįžimo į darbo rinką politika.

Darbas turint sveikatos sutrikimų

Daugelis asmenų, turinčių sveikatos sutrikimų ir negalią, gali dirbti patogiai ir saugiai, jei jiems sudaromos tinkamos sąlygos. Reikalinga konkreti pagalba ir priemonės priklauso nuo asmens ir jo būklės. Štai keletas pavyzdžių: 

  • Vėžys: vėžiu sergančių asmenų grįžimo į darbą palengvinimas gali apimti laipsnišką grąžinimą ir didesnį darbo lankstumą.

  • Širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL):  reikėtų kuo labiau sumažinti profesinės rizikos veiksnius, darančius poveikį širdies ir kraujagyslių ligomis sergantiems žmonėms, pavyzdžiui, sunkų darbą, su darbu susijusį stresą, ilgas darbo valandas, naktinį ir pamaininį darbą, cheminių medžiagų, kaip antai anglies monoksido, poveikį. Šias priemones turėtų papildyti sveikatingumo darbo vietoje skatinimo iniciatyvos, įskaitant fizinį aktyvumą, sveiką mitybą, mažesnį alkoholio vartojimą ir rūkymą, taip pat reguliarūs profesinės sveikatos patikrinimai, siekiant nustatyti tokius rizikos veiksnius kaip hipertenzija ar prediabetas.

  • Ilgalaikis COVID: reikia priemonių, skirtų padėti darbuotojams, kuriems pasireiškia ūmūs arba ilgalaikiai COVID-19 simptomai, pvz., itin didelis nuovargis, kad jiems būtų lengviau grįžti į darbą.

  • Psichikos sveikata ir su darbu susijęs stresasveiksmingas prastos psichikos sveikatos darbe valdymas, nepaisant to, ar tai susiję su darbu, apima prevencijos priemonių ir pagalbos derinį, pavyzdžiui, konsultacijas ir darbo sąlygų, kaip antai lankstus grafikas, papildomas mokymas ir pagalba, triukšmo darbo vietoje mažinimas, sudarymą. Be to, skatinama taikyti proaktyvius savižudybių prevencijos metodus.

  • Reumatiniai ir raumenų ir kaulų sistemos sutrikimaišie sutrikimai yra vieni dažniausių su darbu susijusių sutrikimų ES. Darbo vietos sąlygų pritaikymas gali apimti lankstų darbo grafiką, kad būtų galima prisitaikyti prie vizitų pas gydytoją, nuotolinį darbą, užduočių keitimą, kad sumažėtų fizinis darbo krūvis, ir ergonominę įrangą.

Jei norite sužinoti daugiau apie neįgalius darbuotojus ir DSS, taip pat apie veiksmingą pagalbą pagal Europos neįgaliųjų užimtumo dokumentų rinkinį, skaitykite EU-OSHA „OSHwiki“ straipsnį „Sveikatos sutrikimai, negalia, užimtumas ir grįžimas į darbą“. Jame nurodoma daug neįkainojamų išteklių.