© IStockphoto / ismagilov
Skaitmeninimas sparčiai keičia darbo pasaulį, dėl to reikia naujų ir atnaujintų darbuotojų saugos ir sveikatos (DSS) sprendimų. Europos saugos ir sveikatos agentūros (EU-OSHA) tyrimų programos tikslas – politikos formuotojams, tyrėjams ir darbovietėms teikti patikimą informaciją apie galimą skaitmeninimo poveikį DSS srityje, kad jie galėtų laiku ir veiksmingai užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą.
Tokių technologijų kaip dirbtinis intelektas (DI), didieji duomenys, bendradarbiaujamoji robotika, daiktų internetas, algoritmai, skaitmeninės darbo platformos atsiradimas ir tuo pat metu labai padidėjęs nuotoliniu būdu dirbančių gyventojų skaičius ne tik suteikia darbuotojams ir darbdaviams galimybių, bet ir kelia naujų iššūkių ir rizikos DSS srityje. Keliamų problemų ir rizikos sprendimas bei kuo veiksmingesnis atsiveriančių galimybių išnaudojimas priklauso nuo to, kaip, atsižvelgiant į socialines, politines ir ekonomines tendencijas, taikomos, valdomos ir reguliuojamos technologijos.
Remdamasi savo prognozių tyrimu dėl skaitmeninimo ir DSS, EU-OSHA vykdo mokslinių tyrimų projektą „DSS apžvalga“ (2020–2023 m.), kurio tikslas – teikti išsamią informaciją apie politiką, prevenciją ir praktiką, susijusią su skaitmeninimo iššūkiais ir galimybėmis DSS srityje.
Dėmesys joje sutelkiamas į šias sritis:
- pažangioji robotika ir dirbtinis intelektas;
-
DI grindžiamos sistemos ir pažangi robotika keičia žmogaus darbo struktūrą ir jo atlikimą. Tokios sistemos, kurios yra įkūnytosios (pvz., robotika) arba neįkūnytosios (pvz., išmaniosios programėlės), yra įgalintos atlikti veiksmus (su tam tikru savarankiškumu), atlikti fizines arba kognityvines užduotis ir siekti konkrečių tikslų.
Tai turi didelį teigiamą poveikį ne tik verslo našumui, bet ir DSS. Pavyzdžiui, darbuotojai gali būti perkelti iš pavojingos aplinkos ir atleisti nuo užduočių, o darbo krūvis gali būti optimizuotas. Tokios sistemos gali atlikti didelės rizikos arba nekūrybines pasikartojančias užduotis, susijusias su tam tikra tradicine ir kylančia DSS rizika, paliekant darbuotojams mažos rizikos užduotis ir produktyvų ar net kūrybinį darbo turinį.
Vis dėlto DSS srityje kyla nemažai problemų, susijusių su šių DI grindžiamų sistemų naudojimu darbo vietoje, daugiausia dėl tokių sistemų sąveikos su darbuotojais, pvz., netikėtų susidūrimų, pernelyg didelio pasitikėjimo ir pan., taip pat susijusių su psichosocialiniais ir organizaciniais aspektais, kuriuos reikia spręsti.
Šios srities tyrimais nustatomos ir aptariamos galimybės, taip pat iššūkiai ir rizika, susiję su pažangiosios robotikos ir DI grindžiamų sistemų naudojimu fizinėms ir kognityvinėms užduotims automatizuoti, atkreipiant dėmesį į keletą papildomų problemų, įskaitant žmogaus ir mašinos sąveiką ir pasitikėjimą.
- Darbuotojų valdymas pasitelkiant dirbtinį intelektą
-
Dėl DI ir skaitmeninių technologijų atsirado naujų darbuotojų valdymo formų. Skirtingai nuo ankstesnių valdymo formų, kurios daugiausia priklauso nuo žmogiškųjų išteklių priežiūros pareigūnų, darbuotojų valdymas, naudojant DI, yra susijęs su naujomis valdymo sistemomis ir priemonėmis, kuriomis realiuoju laiku iš įvairių šaltinių renkami duomenys apie darbuotojų elgseną, siekiant informuoti valdymą ir remti automatizuotus arba pusiau automatizuotus sprendimus, pagrįstus algoritmais arba pažangesnėmis DI formomis.
Šios srities moksliniais tyrimais nustatomos ir aptariamos šių naujų DI grindžiamo valdymo sistemų teikiamos galimybės, nes jos gali padėti priimti sprendimus, kuriais siekiama gerinti DSS darbo vietoje, kai jos kuriamos ir įgyvendinamos skaidriai, o darbuotojai informuojami ir su jais konsultuojamasi.
Be to, šiuose tyrimuose nustatomi ir aptariami teisiniai, reguliavimo, etiniai ir privatumo iššūkiai ir pavojai, taip pat DSS keliamas susirūpinimas, visų pirma psichosocialinės rizikos veiksnių, kuriuos taip pat lemia šios naujos darbuotojų stebėsenos ir valdymo formos, atžvilgiu.
- Darbas skaitmeninėse platformose
-
Darbas skaitmeninėse platformose – tai visas apmokamas darbas, kuris siūlomas interneto platformoje, per ją ar ja naudojantis, t. y. elektroninėje prekyvietėje, susijusioje su skaitmeninėmis technologijomis, kurios padeda derinti darbo jėgos paklausą ir pasiūlą. Skaitmeninėse platformose siūlomas darbas gali būti labai įvairus: jis gali apimti sudėtingas ar paprastas užduotis, pažintines ar fizines užduotis, gali būti atliekamas internetu ir būti visiškai virtualus arba gali būti atliekamas vietoje ir vykdomas asmeniškai.
Darbas skaitmeninėse platformose suteikia užimtumo galimybių darbuotojams geografinėse vietovėse, kuriose tokių galimybių trūksta, arba marginalizuotoms darbuotojų grupėms, tačiau jis taip pat kelia daug iššūkių ir rizikos darbuotojų DSS, kurią reikia spręsti.
Darbo platformose šios srities mokslinių tyrimų projektais siekiama:
- analizuoti ir aptarti darbo platformų galimybes, iššūkius ir riziką;
- nustatyti darbo skaitmeninėse platformose rūšis ir susijusias rizikas bei galimybes;
- nustatyti politikos, kuria siekiama užkirsti kelią skaitmeninių platformų darbuotojams kylančiai DSS rizikai, pavyzdžius; ir
- remti praktinių DSS prevencijos priemonių kūrimą.
- Išmaniosios skaitmeninės sistemos
-
Siekiant stebėti ir stiprinti DSS, kuriamos naujos darbuotojų saugos ir sveikatos stebėsenos sistemos, pvz., išmaniųjų telefonų programėlės, dėvimi prietaisai, mobiliosios stebėjimo kameros ar bepiločiai orlaiviai, išmanieji akiniai, IRT pagrįstos taikomosios programos ir išmaniosios asmeninės apsaugos priemonės. Jie gali būti naudojami, pavyzdžiui, siekiant stebėti darbuotojų fiziologinę ar psichinę būklę, pvz., streso lygį, nuovargį, budrumą ir širdies susitraukimų dažnį, taip pat laikyseną ir kūno judėjimą, stebėti darbuotojų buvimo vietą pavojingose zonose, duoti nurodymus darbuotojams arba įspėti darbuotojų vadovus ar net skubios pagalbos tarnybas. Be DSS galimybių, susirūpinimą kelia ir duomenų privatumas, nuosavybės klausimai, veiksmingumas ir standartizacija.
Šiame tyrime vertiname jų poveikį analizuodami naujų stebėsenos sistemų (technologijų) rūšis, jų naudojimą (pvz., siekiant padėti laikytis DSS reikalavimų, užtikrinti veiksmingą darbo vykdymą ar mokymą) ir DSS iššūkius bei galimybes, susijusias su jų įgyvendinimu ir projektavimu. Taip pat apžvelgiami darbo vietos ištekliai (pvz., praktikos kodeksai, įmonių lygmens politika, rekomendacijos, gairės, protokolai ir mokymas).
Tyrimą sudaro dokumentų tyrimas, apklausos ir srities tyrimai. 2023 m. rengiamas aukšto lygio seminaras išvadoms apibendrinti.
- Nuotolinis darbas
-
Nuotolinis darbas – tai bet kokios rūšies darbo tvarka, pagal kurią skaitmeninės technologijos naudojamos darbui namuose arba apskritai ne darbdavio patalpose arba tam tikroje vietoje. Nuotolinis darbas atveria galimybes, iššūkius ir riziką, į kuriuos verta atsižvelgti svarstant būsimus pokyčius, įskaitant poveikį darbo jėgos lyčių ir įvairovės aspektams, skirtingą poveikį sektoriams ir profesijoms, taip pat naujas ir besiformuojančias technologijas, įskaitant papildytąją ir virtualiąją realybes, kurios, kaip tikimasi, turės įtakos užtikrinant nuotolinio darbo prieinamumą didesniam įmonių ir darbuotojų skaičiui.
Keletu šios srities projektų, kurie taip pat grindžiami ankstesniais EU-OSHA moksliniais tyrimais, nustatomos nuotolinio darbo galimybės, iššūkiai ir rizika, taip pat jais siekiama didinti nuotoliniu būdu dirbančių darbuotojų, darbdavių ir kitų susijusių suinteresuotųjų subjektų informuotumą.
2023–2025 m. EU-OSHA saugių darbo vietų kampanija Darbuotojų sauga ir sveikata skaitmeniniame amžiuje didina informuotumą apie skaitmeninimą ir DSS bei teikia daugiau praktinių išteklių.