Žodynas

Adityviosios gamybos procese naudojami duomenys, kompiuterinio projektavimo (CAD) programinė įranga arba 3D objektų skaitytuvai, kurie duoda instrukcijas aparatinei įrangai kaip, sluoksniuojant medžiagą, pagaminti tikslias geometrines formas. Kaip matyti iš pavadinimo, adityviosios gamybos metu dedama medžiaga, iš kurios sukuriamas objektas. Nors sąvokos 3D spausdinimas ir spartusis prototipų kūrimas dažnai vartojamos apibūdinant adityviąją gamybą, kiekvienas procesas iš tiesų yra adityviosios gamybos proceso potipis.

Aiškiai apibrėžtas instrukcijų, kuriose aprašoma, kaip kompiuteris arba žmogus galėtų atlikti veiksmą, užduotį ar procedūrą arba išspręsti problemą, rinkinys.

Algoritminis skaidrumas – tai principas, pagal kurį veiksniai, kurie daro įtaką algoritmų veikimui ir jų sukuriamiems rezultatams, turėtų būti matomi arba skaidrūs darbdaviams, politikos formuotojams ir darbuotojams, kurie naudojasi, reguliuoja ir kuriems poveikį gali daryti šiuos algoritmus naudojančios sistemos. Kad darbuotojai labiau pasitikėtų sistemomis, labai svarbus yra darbuotojų atstovų dalyvavimas.

Darbuotojų valdymo sistema, kurią taikant paprasti (t. y. neturintys
„intelekto“) algoritmai ir skaitmeninės technologijos (pvz., darbuotojų stebėjimo prietaisai, kompiuteriai arba veido atpažinimo programinė įranga) naudojami darbuotojams valdyti automatizuotai arba iš dalies automatizuotai. Algoritminis valdymas sudaro sąlygas automatizuoti didelį kiekį su darbuotojų valdymu susijusių užduočių (pvz., sudaryti tvarkaraščius, pamainų grafikus ir stebėti darbuotojus pasitelkiant dėvimuosius prietaisus). DI grindžiamas darbuotojų valdymas apima intelekto simuliaciją, būtiną neapibrėžtumui pašalinti (pvz., teikti skirtingus rezultatus, atsižvelgiant į aplinkos pokyčius), o algoritminis valdymas yra deterministinio pobūdžio
(t. y. iš tų pačių įvesties duomenų gaunamas tas pats rezultatas).

Žmogaus savybių, emocijų ar ketinimų priskyrimas dirbtinai sukurtiems
objektams (pvz., robotams).

Sistemų arba techninių procedūrų naudojimas, kad prietaisas ar sistema galėtų (iš dalies arba visiškai) atlikti funkciją, kurią anksčiau (iš dalies arba visiškai) atliko arba galėjo atlikti žmogus.

Bepiločių orlaivių sistemą „sudaro sklandytuvas ir maitinimo šaltinis, transporto priemonės jutikliai, nuotolinis valdytojas, bortinis kompiuteris ir orlaivio paleidikliai. Jutikliai surenka informaciją apie orlaivio aplinką, o paleidikliai skraidina orlaivį tam tikra kryptimi. Valdytojas gali gauti informaciją žiūrėdamas tiesiai į orlaivį (skrydis pagal tiesioginio matymo liniją) arba žiūrėdamas į vaizdą, perduodamą iš orlaivio (skrydis pagal
„pirmojo asmens matymą“)“.

Daiktų internetas – tai kibernetinė ir fizinė sistema, kurioje surinkta informacija per internetą perduodama į kompiuterius siekiant surinkti duomenis apie gamybos ir darbo procesus ir kaip niekad išsamiai analizuoti šiuos duomenis. Tai apima ir žmonių veiklą kuriant universalų pasaulį,
„kuriame visi prietaisai <...> bus visapusiškai susieti tinklais“. Daiktų internetas prisideda prie mūsų sąveikos su fiziniu pasauliu pokyčių naudojant tarpusavyje į platformą (pvz., debesija) sujungtus prietaisus ir atliekant funkcijas prisitaikant prie įvesties duomenų ir programavimo.

Darbas skaitmeninėse platformose – tai visas apmokamas darbas, kuris atliekamas interneto platformoje, per ją ar ja naudojantis, t. y. elektroninėje prekyvietėje, naudojant skaitmenines technologijas, kurios padeda derinti darbo jėgos paklausą ir pasiūlą.

Intensyvus darbuotojų stebėjimas, apimantis ne tik darbą, bet ir kitą veiklą, kaip įrašų socialiniuose tinkluose ir apsilankymų įvairiose svetainėse sekimas siekiant surinkti kuo daugiau informacijos apie darbuotojus. Stebint darbuotojus gali būti pažeidžiami duomenų apsaugos teisės aktai ir darbuotojų asmeninės teisės, tai gali sukelti stresą ir psichikos sveikatos problemų.

Informacijos apie darbuotojus, pvz., jų buvimo vietą, savijautą ir vykdomą užduotį, rinkimo praktika siekiant stebėti našumą ir įmonės politikos laikymąsi, tačiau taip pat nustatyti sveikatos problemas ar saugos riziką. Pranešama, kad stebint darbuotojus pažeidžiami duomenų apsaugos teisės aktai ir darbuotojų asmeninės teisės, tai gali sukelti stresą ir psichikos sveikatos problemų.

Debesija – tai visame pasaulyje esančių tarpusavyje sujungtų nuotolinių serverių, kurie veikia kaip bendra ekosistema, tinklas. Šie serveriai suprojektuoti taip, kad juose būtų saugomi ar valdomi duomenys, veiktų programėlės arba būtų pateikiamas turinys ar suteikiama paslauga (pvz., vaizdo transliacijos, internetinis paštas, biuro darbo našumą didinanti programinė įranga arba socialiniai tinklai). Prieiga prie rinkmenų ir duomenų suteikiama internete iš bet kokio prie interneto prijungto prietaiso.

Debesijos kompiuterija – tai užsakomosios paslaugos, kurių priegloba vykdoma debesijoje (pvz., duomenų saugojimas, skaičiavimo galia) ir kurios naudotojui suteikiamos internetu.

Dėvimieji prietaisai – tai elektroniniai prietaisai, turintys jutiklius ir skaičiavimo pajėgumus (pvz., išmanieji laikrodžiai, duomenis rodantys akiniai arba kiti prietaisai, į kuriuos įmontuoti jutikliai arba žymenys), kuriuos galima naudoti ant įvairių kūno dalių siekiant surinkti duomenis, kurie paskui perkeliami į kitas skaitmenines sistemas duomenų apdorojimo tikslais. Jie gali būti naudojami fiziologinių ir psichologinių duomenų, pvz., jausmų, miego, judėjimo, širdies ritmo, kūno temperatūros ir kraujospūdžio, analizei naudojant pačiame prietaise arba išorės prietaisuose, pvz., išmaniuosiuose telefonuose, sujungtuose su debesija, įdiegtas programas.

Tai yra darbuotojų valdymo sistema, renkanti duomenis (dažnai tikruoju laiku) apie darbo vietą, darbuotojus ir jų atliekamą darbą, kurie paskui siunčiami į DI naudojantį modelį, kuris automatizuotai arba pusiau automatizuotai priima sprendimus arba sprendimų priėmėjams suteikia informacijos darbuotojų valdymo klausimais.

Prognozavimo modeliai, kuriuose duomenų analizė grindžiama DI siekiant nuspėti įvairius veiksnius, susijusius su darbuotojais, pvz., naudojamus žmonių analitikos tikslais. Jie gali būti naudojami, pavyzdžiui, siekiant nuspėti, kurie įmonės darbuotojai gali dėl įtampos ar perdegimo arba motyvacijos stokos netrukus išeiti iš darbo, todėl vadovai turėtų skirti jiems daugiau dėmesio.

Duomenų rinkiniai, kuriems būdingas kiekis (didelė apimtis), sparta (nuolatinis augimas) ir įvairovė (struktūrizuota arba nestruktūrizuota forma, pvz., tekstai), kuriuos dažnai naudoja dirbtinio intelekto mašinos.

DI – tai sistemos, kurios elgiasi protingai, analizuodamos savo aplinką ir priimdamos gana savarankiškus sprendimus konkretiems tikslams pasiekti. DI sistemos gali būti grindžiamos vien tik programine įranga ir veikti virtualiajame pasaulyje (pvz., balso sintezatoriai, vaizdo analizės programinė įranga, paieškos sistemos, kalbos ir veido atpažinimo sistemos) arba gali būti integruotos aparatinės įrangos prietaisuose (pvz., pažangiuose robotuose, savaeigėse transporto priemonėse, bepiločiuose orlaiviuose ar daiktų interneto objektuose).

DI – tai sistemos, kurios elgiasi protingai, analizuodamos savo aplinką ir priimdamos gana savarankiškus sprendimus konkretiems tikslams pasiekti. DI sistemos gali būti grindžiamos vien tik programine įranga ir veikti virtualiajame pasaulyje (pvz., balso sintezatoriai, vaizdo analizės programinė įranga, paieškos sistemos, kalbos ir veido atpažinimo sistemos) arba gali būti integruotos aparatinės įrangos prietaisuose (pvz., pažangiuose robotuose, savaeigėse transporto priemonėse, bepiločiuose orlaiviuose ar daiktų interneto objektuose).

Duomenų šališkumas atsiranda tuomet, kai duomenyse sistemiškai pasitaiko tam tikrų klaidų, dėl kurių kai kurie duomenų rinkinio elementai įgauna didesnį ar mažesnį svorį ir (arba) yra daugiau ar mažiau reprezentatyvūs, palyginti su kitais elementais. Programuotojų arba programinės įrangos kūrėjų išankstinės socialinės ir kultūrinės nuostatos gali būti priežastimi, dėl kurios sistemos renka ir kuria šališkus duomenis.

Įžvalgų ir žinių gavimo iš duomenų procesas naudojant statistinius arba kitus metodus ir įrankius.

Egzoskeletai – tai dėvimieji įtaisai, kurie pakeičia kūną veikiančias vidines arba išorines jėgas ir taip padidina arba palaiko naudotojo jėgas. Galima nustatyti kelis darbuotojams, dėvintiems profesinius egzoskeletus (tiek aktyviuosius, tiek pasyviuosius), kylančios rizikos, susijusios su jų ilgalaikiu naudojimu, scenarijus.

Užduotis, kuriai įvykdyti reikia atlikti vieną ar daugiau fizinių veiksmų.

Mašinų mokymosi, kuris naudoja (dirbtinius) neuroninius tinklus, kad atkartotų žmogaus smegenų veiklą ir pagerintų dirbtinio intelekto mokymosi gebėjimus, pogrupis.

Darbui atlikti reikalingų įgūdžių ir žinių praradimas atsiradus
automatizavimui.

Papildomų įgūdžių įgijimo ir (arba) mokymosi procesas.

Pusiau automatizuotas sprendimų priėmimas reiškia sprendimus, kuriuos žmonės priima padedami automatizuotų kompiuterių algoritmų (į kuriuos integruotas DI arba ne) rezultatų, o visiškai automatizuotas sprendimų priėmimas reiškia visiškos autonomijos suteikimą kompiuteriniams algoritmams priimant sprendimus.

Išmaniosios AAP – tai pažangiosios apsaugos priemonės, naudojamos darbuotojams apsaugoti nuo pavojų ir tuo atveju, kai pavojų negalima pašalinti arba jų rizikos negalima dar labiau sumažinti taikant kolektyvines arba organizacines priemones, inžinerinius sprendimus arba priežiūros praktiką, – tai įprastiniai drabužiai, turintys išmaniąsias detales, pvz., jutiklius, detektorius, duomenų perdavimo modulius, baterijas, kabelius.

Bendras terminas, kuris reiškia skaitmenines sistemas, skirtas darbuotojų saugai ir sveikatai stebėti ir gerinti, įskaitant, pvz., išmaniąsias AAP (kurias naudojant galima nustatyti dujų, toksinų, triukšmo lygius ir pavojingą temperatūrą), dėvimuosius prietaisus (kurie gali sąveikauti su darbuotojais, įskaitant jutiklius, kurie gali būti pritvirtinti prie šalmų arba apsauginių akinių), judriąsias arba stacionarias sistemas, kuriose naudojamos kameros ir jutikliai (pvz., dronai, kurie gali veiksmingai patekti į pavojingas darbo vietas ir jas stebėti kartu išvengiant pavojaus žmonėms statybos ir kasybos sektoriuose).

Kompiuterinių sistemų ir tinklų apsauga nuo informacijos atskleidimo ir jų aparatinės įrangos, programinės įrangos ar elektroninių duomenų vagystės arba pažeidimo, taip pat apsauga nuo jų teikiamų paslaugų sutrikimo arba nukreipimo netinkama linkme.

Fizikos šaka, kuri yra sudedamoji klasikinės mechanikos dalis, kurioje aprašomas geometriškai įmanomas taškų, kūnų (objektų) ir kūnų sistemų (objektų grupių) judėjimas neatsižvelgiant į veikiančias jėgas (t. y. judėjimo priežastis ir pasekmes).

Tai robotai, kurie atlieka užduotis bendradarbiaudami su pramonės
sektoriaus darbuotojais.

Užduotis, kurią atliekant reikia pasitelkti įvairius protinius procesus, pvz., sprendimų priėmimą, modelių atpažinimą ir žodines arba kalbines užduotis.

Mašinų mokymasis – tai dirbtinio intelekto šaka, kurioje nagrinėjama, kaip kompiuteriai pasitelkdami duomenis gali patys mokytis, augti ir tobulėti be žmogaus įsikišimo.

Naujos DSS stebėsenos sistemos naudoja skaitmenines technologijas, kad surinktų ir išanalizuotų darbuotojų ir (arba) darbo aplinkos duomenis, nustatytų pavojus, įvertintų riziką, užkirstų kelią žalai ir (arba) ją kuo labiau sumažintų ir skatintų DSS.

Nuotolinis darbas – tai toks darbo organizavimas, kai dirbama iš namų arba, bendresne prasme, ne darbdavio patalpose arba tam tikroje nustatytoje vietoje. Šiame kontekste daugiausia dėmesio skiriama nuotoliniam darbui, kuris atliekamas naudojantis skaitmeninėmis technologijomis (pvz., asmeniniais kompiuteriais, išmaniaisiais telefonais, knyginiais kompiuteriais, programinės įrangos paketais ir internetu).

Pasitikėjimą galima apibūdinti kaip požiūrį, kad tarpininkas (automatizuota technologija, t. y. pažangusis robotas) gali padėti pasiekti asmeninį tikslą neužtikrintoje ir pažeidžiamoje situacijoje.

Terminas „pažangioji robotika“ reiškia mašinų, kurios pasitelkdamos DI gali sąveikauti su jas supančiu realiu pasauliu ir atlikti sunkias ir sudėtingas užduotis, projektavimą, gamybą ir naudojimą.

Naujų įgūdžių įgijimo ir (arba) mokymosi procesas.

Pramoninis robotas – tai automatiškai kontroliuojamas, perprogramuojamas įvairios paskirties manipuliatorius, programuojamas pagal tris ar daugiau fiksuotų ar kintamų ašių.

RDA – tai „bevielio jutiklio technologija, pagrįsta elektromagnetinių signalų aptikimu. Šią technologiją sudaro trys komponentai – antena arba ritė, siųstuvas-imtuvas (su dekoderiu) ir atsakiklis (radijo dažnio žymuo). <...> Radijo antena siunčia signalus, kad būtų įjungtas žymuo, kuris gali skaityti ir įrašyti radijo signalus“.

Ryšių su klientais valdymas, sutrumpintai – RKV, yra integruota valdymo informacinė sistema, naudojama organizacijos prekybos ir iki prekybinei veiklai numatyti, planuoti ir valdyti. RKV sistemas sudaro techninė ir programinė įranga ir tinklaveikos priemonės, skirtos klientų stebėjimui ir bendravimui gerinti.

Internetinė priemonė arba daugialypė platforma, grindžiama skaitmeninėmis technologijomis (įskaitant mobiliųjų programėlių naudojimą), kuri priklauso įmonei arba yra jos naudojama ir palengvina platformos darbuotojo atliekamo darbo paklausos ir pasiūlos atitiktį. Tai, pvz., gali būti tokios platformos kaip „Uber“, „Glovo“, „Wolt“ ir „Task Rabbit“.

Esama dviejų rūšių sistemų: bazinės sistemos, kurios įrašo tik signalus, kuriuos galima saugoti ir (arba) aktyviai stebėti, ir intelektinės sistemos, kurios, interpretuodamos duomenis, susijusius, pvz., su aplinka ir (arba) elgesiu, naudoja algoritmus.

Virtualioji realybė – tai kompiuterio sukurtas scenarijus, kuriame imituojama reali patirtis, o papildytoji realybė apima realią patirtį ir kompiuterio sukurtą turinį. Papildytoji realybė gali būti apibrėžiama kaip „įtraukioji“ technologija, kurioje išnyksta tikrovės ir virtualiojo pasaulio ribos, taip skatinant naudotojo ir aplinkos sąveiką. Praktiškai papildytosios realybės naudotojai savo prietaisus (išmaniuosius telefonus, dėvimuosius prietaisus ir pan.) nukreipia į konkretų atvaizdą, kurį nuskaičius ir perdirbus sukuriamos tam tikros projekcijos (2D arba 3D), su kuriomis gali sąveikauti naudotojas.

Žaidybinimas – tai žaidimų idėjų ir koncepcijų, pvz., atlygio už pasiekimus, perkėlimas į darbo aplinką ir darbo procesus siekiant paskatinti darbuotoją elgtis darbdaviui palankia linkme, taip galiausiai padidinant veiksmingumą ir našumą. Tai gali padėti skatinti komandų bendradarbiavimą ir sąveiką, sumažinti stresą ir pagerinti bendrą darbuotojo pasitenkinimą darbo vieta.

Žmogaus ir roboto sąveika – žmonių (naudotojų) ir robotų sąveikos tyrimas. Žmogaus ir roboto sąveika yra tarpdalykinė disciplina, apimanti žmogaus ir kompiuterio sąveiką, dirbtinį intelektą, robotiką, balso atpažinimą ir socialinius mokslus (psichologiją, kognityvinį mokslą, antropologiją ir žmogiškuosius veiksnius).

Žmogaus-vadovo metodą taikant skaitmeninei transformacijai, dirbtinis intelektas ir skaitmeninės technologijos prisideda prie žmogaus vykdomos kontrolės ir sprendimų priėmimo ar informacijos, konsultacijų su darbuotojais ir jų dalyvavimo, bet nepakeičia šių aspektų. Skaitmeninių sistemų projektavimą, kūrimą ir naudojimą orientuojant į žmogų, sudaromos sąlygos jas naudoti darbuotojams naudingu būdu kartu išlaikant žmogaus kontrolę.

Dirbtiniu intelektu grindžiamo darbuotojų valdymo taikymas, kuriuo siekiama pagerinti sprendimų priėmimą apie žmogiškųjų išteklių valdymo aspektus. Ji naudoja skaitmenines priemones ir duomenis, kad įvertintų darbuotojų našumą, apie jį praneštų ir padėtų jį suprasti.